Tyempajbäj cha’añ mi lajk’el bajche’ mi laklotybeñ ity’añtyak lakp’älob tyi Oxolotán, tyi febrero 9

Ts’itya’ yom cha’añ mi ikeje ñaxambä tyempäñtyel cha’añ mi lajk’el bajche’ mi laklotybeñ ity’añtyak lakp’älob. Ya’ mi ikeje tyi  Oxolotán tyi ibolomp’ejlel k’iñ tyi yujilel febrero, tyi Universidad Intercultural cha’añ Tabasco. Ma’añ tyojol mi lakochel. Mi keje lakchajpañ bajche’ yom mi lakmel laktroñel cha’añ mi ityempäñtyel ity’añ lakpi’älob tyi grabadorajtyak. Mu’tyo keje ichajpäñtyel cha’añ Yajalon je’el!

Tyempajbäj cha’añ Día Internacional de la Lengua Materna

Juan Jesús Vázquez Álvarez mi keje yäl ili ty’añ: “Las lenguas indígenas en las políticas educativas”, tyi ñaxambä Foro: Las lenguas indígenas y los desafíos en el Siglo XXI, chonkolbä ichajpañ INALI yik’oty Asociación Indígena Académica, tyi ikaj Día Internacional de la Lengua Materna. Ya’ mi ikeje tyiAula Magna cha’añ Facultad de Derecho cha’añ UNACH, tyi Jamil (San Cristóbal de Las Casas), tyi febrero 16.

Tsa’ix tyejchi e’tyel

Tsa’ix tyejchi e’tyel cha’añ ityempäñtyel ity’añ laktyatyña’ob. Jessica CoonNicolás Arcos López, yik’oty Juan Jesús Vázquez Álvarez tyi ityempäyob ibäj tyi Jamil (San Cristóbal de Las Casas) ba’ tyi ichajpäyob Taller cha’añ documentation yik’oty transcription.

Jessica, Juan Jesús, yik’oty Nico

Ili Taller mi ikeje tyi Oxolotán, Tabasco yik’oty Yajalón, Chiapas tyi febrero, ba’ mi keje ipäsbeñtyel xkolelob chonkolo’tyobä tyi k’eljuñ bajche’ mi laktyempäbeñ ity’añ laktyatyña’ob, bajche’ mi ilojtyel yik’oty bajche’ mi ikäñtyäñtyel.

Mu’bä keje ik’äjñel tyi e’tyel!

Mu’tyo ke isujbel bajche’ mi ikejel li e’tyel tyi Taller!